čiuprė

×čiùprė sf. (2) žr. čiupra: 1. Kas tau nukirpo čiùprę taip gražiai? Lnkv. Toks gražus vyras: čiùprė geltona Lnkv. Kuriam vaikui sugriebs už čiùprės ir nutrauk galvą VoL326. 2. Velnias kad griebs jį už čiuprės ir išmetė iš lovos LTR(Lnkv).